Kartotekoje sukaupta informacija apie Lietuvos vietoves - miestus ir miestelius,
taip pat didžiąsias upes, ežerus. Sukaupta ir informacija apie Lietuvos etninių žemių
(Mažosios Lietuvos, Suvalkų krašto ir kt. vietoves, pvz.: Karaliaučių, Tilžę, Naugarduką, Krėvą,
Gardiną, Punską, Seinus ir kt.)
Informacijos masyvo pagrindas - Lietuvos periodinės spaudos publikacijos ir analiziniai aprašai
iš Lietuvoje leistų knygų. Kartoteka pradėta rengti apie 1960 metus, tačiau Lietuvos periodinės
spaudos publikacijos iš "Spaudos metraščio" dalies "Žurnalų ir laikraščių straipsnių
metraščio" įjungtos nuo 1945 metų. Atrenkant publikacijas, jungtinas į kartoteką, vadovautasi
išliekamosios vertės principu, todėl menkesnių, nedidelės apimties publikacijų kartotekoje gali ir
nebūti. Lietuvos periodinės spaudos publikacijos jungtos į kartoteką iki 1996 metų (įskaitytinai).
Tokiu būdu kartotekoje atsispindi 1945-1996 metų Lietuvos periodinės spaudos publikacijos.
Tarpukario periodinės spaudos (1918-1940) turinys atskleistas tik epizodiškai. Tik kai kurių to
laiko žurnalų ("Židinio", "Naujosios Romuvos") turinys yra atskleistas išsamiai.
To meto laikraščių publikacijų kartotekoje yra nedaug.
Lietuvoje leistų knygų turinys analiziniais aprašais sistemingai pradėtas atskleisti nuo 1964 metų.
Tai ypač praplėtė informacijos erdvę, nes į kartoteką pateko straipsnių rinkiniuose, tęstiniuose
leidiniuose, mokslo darbuose, taip pat monografijose esanti informacija apie Lietuvos vietoves.
Visai naujas informacijos masyvas radosi kartotekoje nuo 1990 metų, kai tapo prieinama
išeivijos lietuvių spauda. Nuo to laiko į vietovių kartoteką įjungta per 50 000 aprašų iš
išeivijos žurnalų, straipsnių rinkinių, monografijų, kai kurių žurnalų (pvz., "Aidai"
(1944-1991), "Metmenys") turinys yra atskleistas visiškai. Į vietovių kartoteką
(iki 1996 m. įskaitytinai) pateko ir visa informacija iš Lituanistikos skyriuje rengiamos
mėnesinės bibliografijos rodyklės "Lituanika". Tai išeivijos periodinės spaudos
straipsniai, taip pat užsienio šalių spaudos publikacijos apie Lietuvą.
Kartotekoje informacija pateikta vietovių abėcėlės tvarka. Skyriaus (skirto vienai ar kitai
vietovei) viduje informacija išdėstyta pagal temas (pvz.: savivalda, švietimas, sveikatos apsauga
ir t. t.). Jei apie miestelį surinkta nedaug informacijos, ji gali būti ir neskirstyta. Publikacijos
sudėtos autorių ir antraščių abėcėlės tvarka. Informacija apie didžiuosius miestus (Vilnių, Kauną
ir kt.) skirstoma dar smulkiau (pvz.: Vilniaus kapinės, Vilniaus bažnyčios, Vilniaus gatvės ir t. t.)
Kartotekoje sukaupta daugiau kaip 381 000 kortelių. Nuo 1997 metų informacija apie vietoves
kaupiama elektroninėje Lietuvos periodinės spaudos bibliografinėje straipsnių bazėje ir
Lituanistikos skyriaus rengiamoje lokalinėje duomenų bazėje Litinfo ir Lituanika.
Neaktualioji vietovių kartotekos dalis (apie 24 000 kortelių) į vaizdų katalogą neperkelta.
Joje sukaupta 1945-1990 metų informacija apie Lietuvos vietovių LKP komitetus, komjaunimo,
pionierių organizacijas, Liaudies deputatų tarybų vykdomuosius komitetus, kita sovietinio
laikotarpio ideologinė medžiaga. Visa tai galima rasti Lituanistikos skyriuje saugomoje
kortelinėje kartotekoje, kurioje medžiaga taip pat dėstoma vietovių abėcėlės tvarka.
